Nafta

“NAFTA: Trumpa бkыrimo apюvalga, tikslai, reikрmл, perspektyvos”

NAFTA (The North American Free Trade Agreement) tai triрalл (1993m.)

sutartis tarp JAV, Kanados ir Meksikos. Siekiant geriau suprasti jos

atsiradimа, bыtina iрsiaiрkinti kai kurias aplinkybes bei visш trijш рaliш

dalyvavimo derybose (dлl NAFTA sutarties) prieюastis ir tikslus.

Prieр pradedant kalbлti konkreиiai apie NAFTA, bыtina bent trumpai

uюsiminti apie kitа laisvos prekybos sutartб, юinomа CUSTA pavadinimu (The

Canada - U.S. Free Trade Agreement). Mat ji didele dalimi lлmл derybш dлl

NAFTA eigа ir paиiа jos formа.

CUSTA sutarties (1988m.) tarp JAV ir Kanados prielaidos:

= Kanados ekonomikos augimas labai priklausл (ir iki рiol smarkiai

tebepriklauso) nuo prekybos. Tuo tarpu 3/4 visos Kanados prekybos yra

prekyba su JAV. Taigi matome, kad JAV rinka Kanadai yra gyvybiрkai svarbi

Taigi jai bыtina uюsitikrinti kiek galima laisvesnб ir saugesnб “keliа”

savo prekлms б JAV rinkа. Tuo tarpu 9 deрimtmetyje JAV vis labiau лmл

ryрkлti protekcionizmo tendencijos. Tai paskatino Kanadа inicijuoti

derybas dлl CUSTA sutarties. Kartu CUSTA sutarties pagalba Kanada

tikлjosi paskatinti savo pramonлs restruktыrizacijа.

= JAV derлtis su Kanada dлl CUSTA sutarties pasiraрymo paskatino

nepasitenkinimas daugiaрaliш (multilateral) derybш rezultatais (GATT

rлmuose). JAV tikлjosi, kad derybos su Kanada taps “katalizatoriumi”

daugiaрalлse derybose. Tuo paиiu JAV, kaip ir Kanada, tikлjosi iр laisvos

prekybos sutarties ekonominлs naudos.

Dar nespлjus pilnai бgyvendinti рios (CUSTA) sutarties, Meksika

inicijuoja derybas dлl NAFTA. (Derybose dalyvauja JAV, Kanada ir Meksika.)

Рaliш dalyvavimo derybose motyvai gana ryрkiai skiriasi (iр 3 рaliш tik

Meksikos motyvai buvo grynai ekonominiai). Juos dabar ir aptarsime:

Meksika

Po daugiau nei 40 metш ekonominio vystymosi politikos, paremtos

importo substitucija ir izoliacija nuo “tarptautinлs ekonomikos”, Meksika

devintame deрimtmetyje pradлjo юenklias reformas (sumaюino tarifus,

uюsienio investicijш apribojimus, leido aktyviau veikti rinkos jлgoms, be

to, лmл aktyviai integruotis б pasaulio ekonomikа).

NAFTA Meksikai - priemonл pagreitinti ekonomikos augimа, pritraukti

investicijas, бtvirtinti vykdomas reformas bei uюkirsti keliа Meksikos

prekiш iр JAV rinkos iрstыmimui, nes po CUSTA pasiraрymo padidлjo Kanados

prekiш konkurentabilumas JAV rinkoje (lyginant su Meksikos prekлmis).

JAV

JAV NAFTA buvo traktuojama kaip galimybл sustiprinti ir stabilizuoti

pietinб savo kaimynа. Buvo tikimasi, kad NAFTA’os sаlygotas Meksikos ekon.

augimas paюabos politines nelegalios migracijos bei narkotikш prekybos

problemas bei iрsprжs politinio nestabilumo Meksikoje problemа.

Nors рie geo-politiniai tikslai buvo svarbiausi, bet reikia

pripaюinti, kad JAV siekл gauti iр NAFTA ir kuo daugiau ekonominлs naudos.

Kanada

Kanados prekybiniai interesai Meksikoje yra gana maюi (prekyba su

Meksika sudaro >2( Kanados prekybos), o nepatogumai dлl NAFTA bыtш юymiai

didesni. Dлl to Kanadoje imta manyti, kad iр vis neverta dalyvauti derybose

dлl NAFTA (“Verиiau tegu Meksika ir JAV tariasi vienu du”).

Kokios gi prieюastys lлmл, kad Kanada yra NAFTA narл? Tai galima

aiрkinti tuo, kad dalyvavimas NAFTA Kanadai buvo geriausia iр galimш

alternatyvш (nedalyvavimas bыtш dar blogiau). Dalyvaujant NAFTA:

a) Bus iрvengta “centro ir periferijш” santykiш, kai JAV galлtш naudotis

palankiomis prekybos su abiem partneriais (Kanada ir Meksika) sаlygomis,

o Kanada su Meksika turлtш gerа priлjimа tik prie JAV rinkos.

b) Kartu Kanada dalyvavimа derybose dлl NAFTA suvokл kaip galimybж

revizuoti kai kuriuos CUSTA punktus (kad jie bыtш jai palankesni).

c) Taip pat dalyvaudama derybose Kanada galлjo maksimaliai suрvelninti

neigiamas jos ekonomikai pasekmes, atsirasianиias dлl Meksikos ir JAV

prekybos liberalizavimo.

d) Kartu ilgu laikotarpiu Kanada tikлjosi ir ekonominлs naudos iр NAFTA’os

(Meksikos rinka ir pan.).

Kalbant apie NAFTA reikрmж pasaulio prekybai, galima skirti dvi

nuomones:

A) Vieni tyrinлtojai pasisako prieр regioninius prekybinius susitarimus ir

laiko NAFTA neigiamu reiрkiniu. Anot jш, CUSTA ir NAFTA бrodo, jog yra

“smarkiai” judama link tripoliario (trijш prekybiniш blokш) pasaulio.

(Рiш blokш centrai: JAV, ES ir Japonija.) Рie blokai varюysis

tarpusavyje, ko pasekoje didлs prekybiniш konfliktш tikimybл. Рios

nuomonлs atstovai taip pat pabrлюia, kad regioniniш susitarimш daugлjimo

rezultate susidarys fragmentuotas (prekybiniu poюiыriu) pasaulis, kuriame

maюesnлs besivystanиios рalys, prisijungusios prie vieno iр рiш

susitarimш, neteks “рansш” prekyboje su kitais didesniais regionais ir

tai pristabdys jш ekonominб vystymasi. Taip pat teigiama, jog

regionalizmas nesuderinamas su daugiaрalлs prekybos sistemos principais,

nustatytais 1947m..

B) Kiti mokslininkai palaiko regioninius prekybinius susitarimus ir laikos

juos pozityviais reiрkiniais. Todлl, anot jш, NAFTA’os reikрmл pasaulio

ekonomikai pozityvi. Рios nuomonлs рalininkш argumentai:

i) Regioniniai susitarimai skatina dinamiрkiausiа ir greiиiausiai

auganиiа pasaulio prekybos dalб. Рis argumentas grindюiamas бspыdingais

prekybos tarp “рaliш kaimyniш” augimo mаstais pasaulyje.

ii) Regionalizmas yra nauja “atvirumo” (“openess”) prekyboje forma.

iii) Рie regioniniai susitarimai, sudaromi laisva valia, bendrai paлmus

prekybai padeda, nes рiш susitarimш pasekoje, iр tiesш, barjerai

prekybai juk maюinami.